„Trolling Spoon Flutter“ kolekcija reprezentuoja specializuotą metalinių vartiklių klasę, sukurtą specialiai vilviliavimui (trolingui) iš valties. Šios grakščios, ištęstos formos vartiklės savo konstrukcija ir hidrodinėmis savybėmis labai skiriasi nuo tradicinių mėtymui skirtų modelių. Pagamintos iš plono lakštinio metalo – dažniausiai žalvario, vario arba nerūdijančio plieno, kurio storis siekia nuo 0,8 iki 1,2 mm – jos yra 100–140 mm ilgio ir 10–18 mm pločio. Nepaisant savo dydžio, šios vartiklės paprastai sveria ne daugiau kaip 10–15 gramų. Toks tikslus paviršiaus ploto ir svorio santykis užtikrina minimalų priekinį pasipriešinimą, o tai leidžia vartiklei atlikti aukšto dažnio, plačios amplitudės svyruojančius judesius aplink savo išilginę ašį ir nesisukti aplink save, kol išlaikomas tinkamas greitis.
Norint pasiekti reikiamą gylį, dėl šių vartiklių lengvumo būtina naudoti specializuotą gilinimo įrangą. Kadangi pačios vartiklės nepajėgia nusileisti į gilesnius vandens sluoksnius, žvejai pasitelkia papildomas priemones. Downriggeriai (gilintuvai), naudodami sunkius švinus ant plieninių lynų su specialiais spaustukais, leidžia išlaikyti masalą fiksuotame gylyje nuo 5 iki daugiau nei 30 metrų. Alternatyvus būdas – „Dipsy Diver“ gilintuvai, kurie dėl reguliuojamo ekscentrinio disko išnaudoja vandens pasipriešinimą panirimui ir kartu patraukia masalą į šalį nuo valties sukelto sūkurio. Greitam gylio koregavimui galima naudoti ant pagrindinio valo kelis metrus prieš pavadėlį tvirtinamus svarelius.
Optimalus šių plonų vartiklių pateikimas labai priklauso nuo tikslaus greičio ir masalo nuotolio nuo valties išlaikymo. Efektyvus vilkimo greitis paprastai svyruoja nuo 3,2 iki 4,5 km/h; sumažinus greitį žemiau 3 km/h, masalo svyravimas slopsta, o viršijus 5 km/h kyla pavojus, kad vartiklė pradės chaotiškai suktis. Vartiklės paleidžiamos 20–40 metrų atstumu už gilinimo įtaiso arba gilintuvo spaustuko ant fluorokarboninio arba monofilamentinio pavadėlio. Plaukimas zigzagais keičia masalų žaidimą: vidinėje posūkio pusėje esantys masalai sulėtėja ir viliojančiai skęsta žemyn, o išorinėje pusėje esantys pagreitėja – taip sukuriamas ritmingas tempo keitimas, provokuojantis pasyvių plėšrūnų kibimus.
Šių masalų siluetas ir skleidžiama vibracija puikiai imituoja pelaginių žuvų rūšis, tokias kaip seliavos, stintos, aukšlės ar taukžuvės. Pagrindiniai žūklės objektai yra lašišos ir šlakiai, ypač viršutiniuose ir viduriniuose atvirų ežerų bei jūros vandens sluoksniuose. Vasarą ties termoklinu arba naktį gaudomi standartiniai starkiai, kurie teikia pirmenybę vartiklėms su UV arba fluorescenciniais elementais. Dideles pelagines lydekas vilioja stiprūs blyksniai, kuriuos skleidžia plonas metalas ir kuriuos jos fiksuoja regėjimu bei šonine linija. Be to, mažesnės 70–90 mm modifikacijos gali būti naudojamos gilesniuose priedugnio sluoksniuose (nuo 6 iki 10 metrų) gaudant didelius ešerius.
